Elfai reikšmė

èlfai [vok. Elfen], sen. germanų mitologijoje — dvasios, gyvenančios ore, žemėje ir vandenyje; Δ — lengvutės orinės žmogaus pavidalo būtybės, turinčios įvairiausių stebuklingų sugebėjimų; būna šviesūs (geri) ir tamsūs (blogi).