Empirėjus reikšmė

empirėjus [gr. empyros — ugninis]:
1. sen. graikų kosmogonijos požiūriu — viršutinis dangaus sluoksnis, pilnas ugnies; dievų būstinė; 2*. aukštybė; pleventi empirėjuose — skrajoti dausose, svajoti, fantazuoti.