Genijus reikšmė

gènijus [lot. genius]:
1. romėnų mituose — dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia;
2. didžiuliai proto sugebėjimai, nepaprastas kūrybingumas;
3. didžiausių sugebėjimų, talento žmogus.