TŽŽ

Kulminacija reikšmė


kulminãcija [lot. culmen (kilm. culminis) — viršūnė]:
1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka; didžiausias aukštis;
2. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas;
3. lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas — didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio ppr. seka atomazga.

Paieška tarptautinių žodžių žodyne


Kas yra Epiblastas?