Obtiuratorius reikšmė

obtiurãtorius [pranc. obturateur < lot. obturo — uždarau, užkišu]:
1. įtaisas, periodiškai užstojantis šviesos pluoštą kino kameroje, projekciniame aparate, šviesos moduliatoriuje;
2. šaunamojo ginklo užrakto įtaisas, šūvio metu nepraleidžiantis parako dujų atgal pro užraktą.